Suaugusiems netikėtas susitikimas išsprūsta klausimu: ar tikrai čia tas pats Alšis?

Dvaro sodyboje gyvenanti ir laisvai bėgiojanti senbuvė kalė Rudė iš tolo nužvelgė už pavadėlio vedžiojamą Alšį ir nudūmė sau.

Alšis dabar šeimininkauja traktieriuje, kol jam atsiras nauja pastogė.

Iš pirmo žvilgsnio keliautojui patinka Pakruojo apylinkė ir atnaujintas dvaras.Rudeniškai tyvuliuojanti Kruoja primena Juodosios jūros vandenį, o visi dvaro lankytojai kalbina Alšį tarsi geriausią bičiulį.

Keturkojis ir čia mėgavosi dėmesiu, kai penktadienio rytą pas premjerą Andrių Kubilių apsilankė žygio dalyviai.

Vizgindamas uodegą Alšis drąsiai pėdino Vyriausybės koridoriais, o atsliūkinęs į ministrų kabinetą iš karto buvo pavaišintas sausainiais.

Rodomo dėmesio padrąsintas šuo netrukus įsitaisė ir premjero A.Kubiliaus kėdėje.

Šis, bendraudamas su žygio dalyviais, prisiminė, jog vasarą mindamas dviračiu matė tas pačias vietas, kuriose lankėsi ir Juodąją jūrą pasiekę raiteliai. Vienas iš žygio dalyvių Giedrius Klimkevičius su premjeru sutarė, jog Lietuvos piliečiams būtų atviresni keliai po šias vietoves.„Istorija sugrįžta per kiekvieno iš mūsų patirtį“, – prisimindamas šios vasaros dviračių žygį, kuriame pats įveikė trečdalį žygio su arkliais maršruto, kalbėjo premjeras.

Dėkodamas už pakvietimą, „2000 km istorijos“ ekspedicijos vadovas, Vilniaus vicemeras Gintaras Babravičius pažymėjo, jog šiuo žygiu pavyko pasiekti ne tik sportinius tikslus, įveikti išties ilgą ir sudėtingą maršrutą, bet ir išgarsinti Lietuvą, sukelti dėmesį LDK istorijai ir kultūrai.

Visi sutikimo dalyviai sutarė, jog šis žygis dar kartą įrodė, jog LDK teritorijos politinė-kultūrinė erdvė – ta pati. Žygio organizatoriai paragino premjerą ir Vyriausybę siekti, kad bendravimas su kaimynais paprastėtų ir fizinės sienos mažėtų.

Anot G.Klimkevičiaus, Ukrainos ir Baltarusijos gyventojai prisimena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją, ir nori, kad ryšiai tarp trijų šalių vėl taptų glaudūs.

„Prisiminėme jodami ir priminėme mūsų kaimynams – baltarusiams, ukrainiečiams – apie bendrą istoriją, ateities vizijas, kalbėjome apie galimybę artimiau bendrauti, ateityje gyventi be fizinių sienų. Tas šūkis, kad mes turime būti artimesni ir gyventi be sienų – labai aktualus, ir kviečiu politikus galvoti apie tai, kad sienos kuo greičiau griūtų“, – penktadienį žurnalistams sakė G.Klimkevičius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad reikia stengtis saugoti žemaitukų veislės žirgus, ant kurių prie Juodosios jūros keliavo ir Vytautas Didysis, ir jo žygį ėmęsi pakartoti lietuviai.

Premjeras teigė jautęs žygeiviams sveiką pavydą.

„Aš asmeniškai viso žygio metu labai nuoširdžiai sekdamas visas sėkmes ir problemas, jaučiau tokio labai stiprų sveiko lietuviško pavydo jausmą, kad jiems taip iš tikrųjų pavyko“, – tvirtino A.Kubilius.

Jis sakė su Vytauto Didžiojo kelionę pakartojusiais raiteliais kalbėjęs apie galimybę surengti bendra dviračių ir žirgų žygį.

„Ypač smagu buvo sekti jų žygį tomis vietomis, kuriomis mes prieš tai atlikome žvalgybą dviračiais – bent jau dalį Baltarusijos kelio mačiau, kaip tą patį kelią, kur mes prieš tai vasarą pramynėme dviračiais, dabar bandėme tartis, ar būtų galima daryti jungtinį žygį dviračių ir žirgų, ir kuriomis teritorijomis, trasomis galėtume matyti tolesnius žygius“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Žygio „2000 km istorijos“ dalyviai nuo senųjų Trakų iki Očakovo miestelio Ukrainoje keliavo 38 dienas. Palikę Lietuvą rugsėjį, spalio viduryje raiteliai pagirdė žemaitukus Juodojoje jūroje. Jie įveikė apie 2000 kilometrų.

Žygio dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į žemaitukų veislės žirgų problemą – šiuo metu ji yra ties išnykimo riba. „Noriu pakviesti visus saugoti žemaitukus – tai unikali veislė, kol kas deramai nepristatyta pasaulyje. Turime šią veislę nešti kaip mūsų kultūros paveldo vėliavą“, – sakė vienas žygio organizatorių verslininkas G.Klimkevičius.

„Man, kaip veterinarijos gydytojui, žygyje beveik nebuvo ką veikti. Pavieniai nutrynimai, gruodas. Galiu labai atvirai pasakyti, kad daugiau darbo gydant turėjau su žmonėmis“, – sako Stambių gyvulių klinikos vedėjas Audrius Kučinskas. Visas dienas kartu keliavęs A. Kučinskas absurdiškais laiko teiginius, kad arklių organizamai nualinti didelio vaistų kiekio. Pasak veterinaro, per visą kelionę tik du arkliai buvo gydyti parenteraliais vaistais – vienas arklys dėl sausgyslės patempimo ir bronchitą pasigavusi kumelė Aiseta. „Sausgyslę pasitempęs arkliukas nuo pat tos dienos daugiau nebejojo, buvo paliktas pas vieną Ukrainos ūkininką kieme“, – pasakoja A. Kučinskas.

Veterinaras, matavimo juosta svėręs arklius viso žygio metu, pats stebisi, jog tik pora arklių, kurie buvo žygio pradžioje nutukę, numetė apie 30 kilogramų (tai sudaro apie 5% arklio svorio). Visi kiti žemaitukai liko tokio pačio svorio arba numetė 5 – 10 kilogramų.

Ypatingai didelis dėmesys žygio metu buvo skiriamas arklių nugaroms ir balnų tinkamumui joms. „Iš pradžių iš tiesų ne visi balnai tiko atskiriems arkliams, tačiau žygio eigoje mes pastoviai kaitaliojom balnus, norėdami atrasti kiekvienam tinkamiausią. Tai lygiai tas pats kaip ir batai – juos reikia pritaikyti kiekvienam individualiai. Elementaru, kad nesužinosi, ar balnas tinkamas, kol su juo nepajosi“, – kalba žemaitukų veislės žirgus tyrinėjantis veterinaras.

Iš žygio iki Juodosios jūros prieš savaitę sugrįžę žemaitukai pailsėję jau ruošiasi sportinėms varžyboms.

Žygeivių sutiktuvėse Alšį glostė bei gyrė ir vaikai, ir vyresnio amžiaus vilniečiai. Pagyrų keturkojui negailėjo ir vienas žygio organizatorių, Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius.

„Alšis iš tikrųjų neeilinių gabumų šuo, tą galiu patvirtinti. Pradžioje jis tik raitelius priėmė kaip savus, po į tą būrį įtraukė ir automobilius, kurie lydėjo žygio dalyvius“,- kalbėjo G.Babravičius.

Šeštadienį ant Gedimino kalno susirinkusius žmones domino ir tolesnis Alšio likimas. Paaiškėjo, kad naujaisiais šuns namais taps Pakruojo dvaras.

Žygio dalyviai sako, kad kelionės metu patirti įspūdžiai liks visam gyvenimui. Nesklandumų ir problemų visiškai išvengti nepavyko, tačiau dalyvius vienijo bendras tikslas.„Grįžus į Lietuvą kažkaip net keista… Trūksta kažko“,- apibendrindamas žygio įspūdžius pripažino kalvis Pavelas Nalivaiko.

Žygio dalyviams buvo įteiktos atminimo ir padėkos dovanos. Ne mažiau nei Alšis vilniečių dėmesio susilaukė ir ištvermingieji žemaitukai, kuriais prieš kelis šimtus metų prie Juodosios jūros buvo nujojęs ir Vytautas Didysis.

Nuo Senųjų Trakų rugsėjo 8 dieną išjoję raiteliai po trisdešimt aštuonių dienų pasiekė Očakovo miestelį Ukrainoje. Jodami žemaitukų veislės žirgais raiteliai atgaivino 600 metų senumo istorinę legendą ir pagirdė žemaitukus Juodosios jūros bangose. „2000km istorijos“  žygio dalyviai drauge su filmavimo komanda aplankė ir įamžino svarbiausius LDK istorinius objektus, kurie bus parodyti dokumentiniame filme.Įveikę neeilinį iššūkį septyni vyrai ir dvi moterys grįžta į Lietuvą su išskirtiniais atsiminimais, Juodosios jūros vandeniu ir pajūrio smėliu. Vytauto Didžiojo keliais joję raiteliai šeštadienį susitiks legendinio kunigaikščio senelio Gedimino laikus menančioje vietoje. Prajoję kažkada protėviams priklausiusias Baltarusijos ir Ukrainos žemes, sugrįžę į gimtąją Lietuvą „2000km istorijos“  žygio dalyviai pasidalins įspūdžiais ir pagerbs istorinės reikšmės žygius.